Metrai ir kilometrai
Keturios su puse dienos puikaus ėjimo. Dvi su puse - Arno pėdų gyjimui. Tai kaip jau supratot, vėl turim problemyčių :D Bet apie viską nuo pradžių.
Palikom Big Bear Lake miestelį, ir pradėjus nuo pietų įveikėm visai neblogą atstumą - 21 km. Ir vėl labai karšta, eiti sunku, Arnas vis svaigo apie šaltą Coca Cola, žodžiu nieko naujo. Jos negavom, bet radom šaldiklį pilną Heineken alaus. Tai po kelias skardines susivertėm, jis nealkoholinis, tai galvelės neapsvaigo, tik pilvai išsipūtė :)
Kadangi tempą jau turim didinti, tai likusias dienas iki sekančio miestelio pradėjom eiti po daugiau kilometų, 30 km žemiausia kartelė, o tikslas pasiekti 35 km per dieną. Iš aukštesnių kalnų dar nenusileidom į dykumą, tai čia atsirado daugiau natūralių vandens šaltinių kaip upeliai, upės ir ežeras. Oj tai mes kaip šokom į visus tuos galimus vandens šaltinius. Jei vandens lygis bent iki pusės blauzdų, tai mums čia jau fantastika, batus tik į šoną ir mes jau turškiamės vandenyje kaip paukštukai fontanėlyje :) Bet visa tai tik kelioms dienoms, nes po tokių pramogų jau kaip taisyklė seka ilgi ruožai be jokio vandens. Manęs klausė, ar nesinešam vandens filtrų, nes tada galėtume, bet kokį vandenį gerti. Tai filtrus mes nešamės net kelis, bet bėda ta, kad nėra ką filtruoti, kai nėra vandens. Ačiū geriesiems žmonėms, kurie kartais palieka vandens hiker'iams taip padėdami mums vietoje 45 km atkarpos be vandens turėti "tik" 30 km. Tai vieną dieną nešėmės rekordinį 11 litrų vandens kiekį. Per vieną dieną turėjom vertikaliai pakilti net 1850 metrų. Manau, čia bus mūsų rekordas, nes nepamenu, ar Sierra Nevada kalnuose taip daug kilom aukštyn per vieną dieną.
Tai kilom mes visai neblogai, prakaitas tikrąja to žodžio prasme upeliais tekėjo. Man per barzdą, Arnui nuo nosies kapsėjo lašai, ba jo nosis daug didesnė nei mano :D Buvom tokie šlapi, kad man ir širdelę pradėjo skaudėti, galvoju, gal kokį kalį visą išprakaitavau, tai miestelyje bananus pradėjau valgyti, gal kartais padės :)
Tik va, kad ne tik prakaitas buvo bėda, bet Arnui atsirado naujos 4 pūslės :( Kelios jų tokioje nepatogioje vietoje, kad jam jau sunku buvo eiti, kad atėjus į Wrightwood miestuką, teko čia praleisti beveik tris dienas. Žinoma, kaip ir liūdna, bet kadangi vyksta futbolo čempionatas, yra ir savų pliusų. Ir dar kaip tik pataikėm ant Anglijos ir Kroatijos mačo, tai čia iš vis, kaip aklai vištai grūdas nuskilo :D
Dar verta paminėti mūsų atvykimą į miestuką, nes šis tranzavimas buvo vienas ilgesnių. Praėjus beveik 30 min, be jokio automobilio, Arnas sugalvojo parašyti trail angels per Facebook, bet pasirodo neturėjom absoliučiai jokio ryšio. Tai aš jau pradėjau galvoti kaip čia ką darysim, ir tada netikėtai į mano pakeltą nykštį sureagavo sunkvežimio vairuotojas. Šiaip ne taip susigrūdom į jo kabiną, kuri buvo pilna daiktų, aš abi kuprines ant kelių susikroviau, Arnas kojas užsikėlė ant šaldiklio ir belekaip patenkinti dėkojam vairuotojui už jo gerumą. Sakom jam, kad eismo čia mažokai, o jis mums atsako, tai taip, nes už kelių kilometrų kelias visiškai nuplautas ir eismas uždarytas.Tai jis su kolegomis dieną iš dienos veža žemes jo taisymui. Tai taip tokiam kely galėjom ir pražilti, kol būtume sulaukę kokios lengvosios mašinos :D
Bet pati geriausia žinia, kad dykumos mums liko tik 311 km ir tada jau nuomosimės automobilį ir lėksim į Vašingtono valstiją ir ėjimą tęsime jau ten. Rašiau, kad papasakosiu, koks čia mūsų tas planas apie krypčių keitimus, bet apie tai dar kitą kartą ;)
Time is now!