Wrong way
Sveiki,
Sikart rasau as, Arnoldas. Gabriele leido trumpam uzsivilkti blogger’io marskinius :) Si karta ne tik pazymesiu vieta, kur mes esame, bet ir placiau papasakosiu kaip ir kodel musu buvimo vietos taskas “persoko“ gerokai i prieki. Taigi, trumpa priesistore apie musu judejima. Kaip zinote, PCT galima eiti tiek i siaure (Northbound-NOBO), tiek i pietus (Southbound-SOBO). Viena is priezasciu, kodel mes einame i pietus yra ta, kad pabaige PCT siek tiek pailsetume Meksikoje (Gabriele to man vis neleidzia uzmirsti pasvajodama apie margaritas, kur nors Cancun'e). Kita priezastis - kazkodel nusprendeme, kad mes nebijom issukiu ir galim viska iveikti - juk cia tik ejimas (kokie kvailiai…) Tiek NOBO, tiek SOBO turi savu pliusu ir minusu. Vienas is minusu einant i pietus yra tai, kad pradedi Vasingtone, kur yra is karto beprotiskai sunku, stacios ikalnes/nuokalnes pakerta kelius ir smogia per pedas. O laiko apsilti kojas nera, nes reikia skubeti nuo pat pradziu norint saugiai ir be sniego pereiti Sierra Nevada kalnus Kalifornijoje, kurie yra mazdaug uz 2500 kilometru nuo Kanados sienos. Mes Vasingtone labai neskubejome, ejome “tik” 30 km per diena, nes mums visgi kojas reikejo apsilti :) Vasingtono valstija tiesiog per grazi, kad galetum ja tiesiog perbegti nesustojus pasigrozeti kalnais ar neatsigaivinus daugybeje skaidriu ezeru.
Oregone mes pasidareme kitokie, nes jau tikrai reikejo skubeti. Pamirsome visus grazius vaizdus ir mateme tik reikiama nueiti distancija. Zvilgsnis buvo nukreiptas i pedas, o akyse zibejo vien tik kilometrai. 45 per diena. 11 valandu ejimo. Nuo tamsos iki tamsos. Ir taip kiekviena diena. Ejimas pasidare ne malonumas, bet sunkus darbas. Gabrieles pedos nebuvo linkusios taip sunkiai dirbti, todel priverte mus ilsetis 5 dienas. Taciau po poilsio vel tas pats – 45-50 km per diena. Mintys apie sniego audras 4 km aukstyje kalnuose neleido sustoti, tad judejome pirmyn. Ir beveik iveikus visus Oregono kilometrus grizome i sveika prota – mes cia ne del begimo ar lenktyniu su laiku. Reikia kazka keisti. Prie sio “nusvitimo” prisidejo miela senuku pora (nuotr.) - Hob & Chickadee (trail names). Jie buvo vieni pirmuju, kurie nuejo PCT pries 42 metus, naudodamiesi tik kompasu ir zemelapiu. Jie labai itikinamai per keleta valandu paaiskino, kad mes jokiu budu nenorime buti Sierra Nevada kalnuose spalio menesi. Hob & Chickadee ne karta minejo siuos spalio menesio sinonimus: stingdantis saltis, sniego audros, reikalinga speciali iranga ir patirtis, nepatyrusiu hiker’iu gelbejimo operacijos, pasibaigusios maisto atsargos ir pan.
Taigi, pakalbeje, pasitare sukurem nauja plana. Issinuomojome automobili, nuvaziavome 1100 kilometru i pietus ir jau savo kojomis keliausime tiek pat (+ dar papildomai ~500 km del PCT vinguriavimo) per Sierra Nevada kalnus i siaure (11h automobiliu ir apie 40 dienu pesciomis). Kalifornijoje startuojam Walker pass ir einame iki pat Kalifornijos/Oregono sienos - ten, kur pabaigeme. Tada dar karta automobiliu griztame i Walker pass ir jau einame savo teisinga SOBO kryptimi i pietus iki pat Meksikos..! Del aiskumo Gabriele pasisiule iliustruoti zemelapyje musu plana. Iniciatyva grazi, o rezultatas… :D
Beje, is senuku poros suzinojome, kad nesame vieninteliai lietuviai 2018 PCT kelyje. Jie sutiko lietuviu pora, kuri keliauja nuo Meksikos i Kanada ir siuo metu yra kazkur Vasingtono valstijos viduryje. O mes visa laika galvojome, kad mes apskritai pirmieji is Lietuvos “darantys” PCT thru-hike, bet...pasirodo we are not famous anymore..! :) Linkejimai Ignui ir Beladai! Tikimes, kad jums sekasi puikiai, finiso linija jau netoli, o Vasingtone dar neprasidejo nesibaigiantys lietus..!
O dabar - “The mountains are calling and I must go”