JIS

Mama: na, dabar man pasakyk atvirai, kaip jums sekasi eiti?

As: mums sekasi gerai, dar nesijauciam labai pavarge, bet pedas dienos gale skauda, o paskutiniai dienos kilometrai labai isilgeja, nepriklausomai kokiu greiciu einame.

Mama: zmones manes klausia, kodel jus tai darote?

As: nes mums patinka toks keliavimo budas.

Mama: bet kam jums to reikia?

As: nes mes mylime gamta. Pries keleta savaiciu uzkopeme i kalna ir tolumoje pamateme kita milziniska kalna. Tai buvo Rainier kalnas. Kad ji pamatytume is arciau ejome dar 250 kilometru. Kai jau buvome Rainier kalno nacionaliniame parke, vis atsirasdavo trukdziu pamatyti ji visu grazumu: tai rukas, tai debesys dengiantys kalno virsune. Ir taip einant viena ryta misku, pro egliu proskyna pasimate JIS – 4,4 kilometru aukscio aktyvus vulkanas, idealios formos, snieguotas grazuolis. Vienintelis toks didingas tarp kitu mazesniu kalnu, vienintelis skleidziantis tokia ramybe. Stovejau ten ir negalejau atsigrozeti, stovejau ten ir susigraudinau, kad pagaliau ji pamaciau.

Po pokalbio nusiunciau kalno nuotrauka mamai.

Mama: tikra gamtos pasaka!

Dairykites aplinkui! Time to be amazed!