Tinginio (p)antis
Ejau ejau per kalnus ir klonius ir staiga labai aptingau… Taip taip, po 2532 km, kuomet pries akis dar laukia 1735 km, paslapcia aplanke ir kuriam laikui nusprende pasilikti tinginio pantis. Buvau be galo laiminga, kad iveikeme Sierra Nevada aukstuosius kalnus ir leidau sau pagalvoti, kad sunkioji dalis jau baigesi ir liko “tik” siaurine ir veliau pietine Kalifornijos. Taciau atsisveikinome tik su 3+ kilometru auksciu, bet tikrai ne su kalnais :) Sierra Nevada etapas is triju iveiktu buvo sunkiausias, kuomet kalna bandziau iveikti ne tik zingsniu i prieki, bet ir asaromis ar keiksmais. Ir kai pagaliau is padebesiu nusileidau arciau realybes, kuomet su ikveptu oru gavau pakankama kieki deguonies, atsipalaidavau.
Pasitenkinimas savimi leido atsipalaiduoti tiek, kad vietoje planuotu 2 poilsio dienu miestelyje praleidome 3. Atrodo, kas cia tokio, bet sekanciame miestelyje vos uz 100 km vel pasikartojo tas pats. Pastarieji musu sustojimai buvo mazuose kurortiniuose slidinejimo miesteliuose. Praktiskai apie kiekviena esame pasake, kad tokiame noretume gyventi. Prie ju zavesio dar priseda tona ivairaus maisto, po kurio reikia kiek atlaisvinti kuprines dirzus. Atrodo, kad sis maistas turetu suteikti daugiau energijos, bet mes vis nepasimokome, kad efektas yra priesingas, nes pilnais issiputusiais pilvais, zingsnis i prieki yra labai sunkus. Ziurek, diena dar nespejo isilti, o mes vietoje planuotu 32 kilometru nueinam vos 8 km ir jau nebyliai pasitare nusprendziam, kad siai dienai pakaks. Ir kai jautiesi tiek daug nuejes (juk ne siaip sau simtuka kilometru, o daugiau nei 2000 km!) labai lengva save pateisinti. Yra viena fraze, kuri stulbinamai greitai nustumia i sali visas abejones, kad reikia dar patinginiauti. Fraze skamba mazdaug taip: juk cia musu atostogos! Po to seka dar keli sakiniai: mes turime megautis, tuo ka darome, jei mums patinka si vieta, mes joje turime pasilikti, cia musu kelione, o ne darbas ir taip toliau.
Realybe yra tokia, kad sis ejimas yra dabartinis musu darbas. Mes nusprendeme, kad musu atostogos bus intensyvios ir jei norime pabaigti tai, ka pradejome (o mes tikrai norime) rezimas yra butinas. Abu puikiai zinome, kad per diena reikia nueiti ne maziau kaip 32 kilometrus; geriausiai einasi ryte, todel zadintuvo signalas 5:20 val. yra tinkamiausias metas keltis; sekancia namu vieta turime pasiekti iki 18:30 val., nes eiti tamsoje yra nelabai jauku. Zinau, kad kaip atostogu apibrezimui, tai skamba kiek grieztokai, bet mes esame labai patenkinti tokiomis atostogomis. Kiekviena ryta mus pasitinka vis kita kalno virsune, vis kitas ezeras, vis kitas miskas, vis kitas horizontas. Mes sveikinames su saule, mes staugiame kaip vilkai ant virsuniu, mes plojame rankomis pasieke uzsibrezta dienos tiksla, mes vis dar stebimes, kokios ryskios zvaigzdes danguje, kuomet esi toli nuo miesto. Dziugu, kad prireike ne tiek daug laiko atsipeiketi ir atsikratyti tinginio panties :) Siame miestelyje (Quincy) sustojome tik vienai nakciai ir kai tik ikelsime si pakeverziojima i letswalkabit.com, is karto keliausime i pagrindini kelia su iskeltu nyksciu tikedamiesi, kad dar siandien nuzingsniuosim bent keleta kilometru i sekancia kalno virsune. Kaip antys skrenda i siltus krastus ziemoti, taip ir mes kaip tos antys turime paskubeti, kad Sv. Kaledos butu balto smelio papludimyje (nesvarbu, kad dabar kol kas einame visiskai i priesinga puse :D).
Geriau antis nei pantis! Time is now!